Dekoratyvinių šeškų laikymo pliusai ir minusai
Gamtoje šeškas yra žinomas dėl savo grobuoniško nusiteikimo ir meilės gadinti vištides. Tačiau žmogui pavyko prisijaukinti šį gyvūną prieš 800 metų. Šeškai kaip naminiai gyvūnai gerai gaudo graužikus, kai kuriose šalyse medžiokliniuose triušiuose jie netgi naudojami vietoj taksų.

Šeškai kaip naminiai gyvūnai
Šiais laikais tokį augintinį ne visi gali laikyti namuose, nes rūpinimasis šešku turi savų bruožų. Smulkiojo plėšrūno smalsumas gali pakenkti baldams, o bloga sveikata gali sukelti dideles pinigines išlaidas.
Rūšies aprašymas
Šeškai dažnai vadinami visais žebenkščių šeimos nariais. Tačiau tai klaidinga nuomonė, nes porūšyje yra žebenkščiai ir erminai. Šeško išvaizda turi keletą savybių:
- Kūno sandara išsiskiria pailgu kūnu ir trumpomis kojomis, kurių dėka šeškai gerai lipa urvuose.
- Kūno ilgis paprastai siekia 60 m, o svoris yra 0,5 kg.
- Gyvūno spalva skiriasi priklausomai nuo veislės, tačiau tarp naminių šeškų populiariausios spalvos yra sabalas, šampanas ir balta.
Daugelis žmonių šeškus gauna patys, nes tai labai smalsūs ir žaismingi gyvūnai. Šių plėšrūnų pranašumas yra aukštas intelekto lygis, kurio dėka juos galima išmokyti naudotis šiukšlių dėže ir paleisti pasivaikščioti po namus.
Tačiau reikia atsiminti, kad net naminė šių gyvūnų veislė yra plėšrūnai. Jiems reikia suorganizuoti tinkamą miego vietą ir kruopščiai pasirinkti dietą. Šeškai yra gana brangūs, todėl prieš pradėdami augintinį, turėtumėte įvertinti savo biudžetą.
Turinio ypatybės
Augintinio, kaip šeško, laikymas namuose turi savo pliusų ir minusų. Visų pirma turėtumėte žinoti, kad šeškai yra labai neramūs gyvūnai. Jie gali sugadinti baldus, daiktus ar batus, bandydami sau iškasti duobę ar palaidoti jiems patinkančius daiktus. Be to, dėl kūno struktūros jie sugeba prasiskverbti į daugelį skylių ir įtrūkimų, tačiau ne visada gali išlipti atgal. Todėl plėšrūnus geriau laikyti narve ar voljere, apdovanojant gyvūną už gerą elgesį vaikštant po kambarį. Kartais šeškai gali žaisti ir pradėti medžioti savininką. Tokiais atvejais jie taip pat dedami į uždarą erdvę, kad gyvūnas atsibustų.
Nepatyręs gyvulių augintojas, teikdamas naminių gyvūnėlių priežiūrą, gali susidurti su tokiais trūkumais, kaip:
- šeško gyvenamoji vieta;
- naminių gyvūnėlių dieta.
Langelis
Firminis voljeras parduotuvėje gali būti labai brangus, tačiau namui gyvūnui galite pasigaminti patys.
Šeško narvas turėtų būti didelio dydžio ir, pageidautina, kelių aukštų. Toks būstas gali užimti daug vietos, todėl prieš įsigydami gyvūną pirmiausia turėtumėte rasti vietą jo namams. Pačiame narve turi būti vamzdžių sistema ir miegamasis namas, kitaip šeškui bus nejauku ten gyventi.

Šeško narvas
Taip pat narvas neturi būti grimzlėje ar šalia akumuliatoriaus.
Šeškai nelabai toleruoja garsius garsus, todėl namai turėtų būti nutolę nuo muzikos centro, televizoriaus ar radijo. Nepurkškite oro gaiviklių šalia narvelio: gyvūnai yra jautrūs agresyvioms cheminėms medžiagoms.
Sanitarinių standartų laikymasis taip pat reikalauja atskirų pastangų. Šeškai yra labai švarūs gyvūnai, todėl dėklą reikia plauti kelis kartus per dieną, o patį narvą - tris kartus per savaitę.
Dienos racionas
Šeškai pirmiausia yra plėšrieji gyvūnai - net naminėms veislėms mėsa turėtų užimti didžiąją raciono dalį. Laukinius gyvūnus draudžiama šerti javais ar daržovėmis, nes jų skrandžiai yra visiškai netinkami javams ir gali atsirasti volus. Šeškai ramiau toleruoja grūdų įtraukimą į racioną, tačiau jais taip pat negalima piktnaudžiauti. Šeškus geriausia šerti viščiukais arba pašarinėmis pelėmis, tačiau tai bus per brangu. Tokie skanėstai gali būti naudojami kaip atlygis.

Šeško maistas
Šeško subalansuotoje dienos dietoje yra šie maisto produktai:
- daržovės ir vaisiai nedideliais kiekiais;
- vištienos kiaušiniai, žali ir virti;
- balta mėsa;
- veršiena;
- košė sumaišyta su mėsa;
- šviežia ir virta žuvis;
- vitaminų ir mineralų kompleksai.
Šeškams draudžiama duoti miltų ir saldumynų: šie produktai gali sukelti gyvūno mirtį. Jokiu būdu negalima maitinti savo augintinio kačių ar šunų maistu. Šiuose maisto produktuose dažnai yra mėsos pakaitalų, kurių nevirškina plėšrūnų skrandžiai.
Kad šeškas stabiliai gautų maistą, reikia laikytis poilsio ir maitinimo. Priešingu atveju gyvūnas gali nervintis ir sirgti nuo streso. Gyvūno vanduo turi būti užviręs: šeškai netoleruoja didelio skysčio baliklio kiekio.
Gyvūnui būtina duoti vitaminų ir mineralų, kitaip jo plaukai slinks, reprodukcinė sistema suges ir kaulai pradės byrėti. Jei šerdamas gyvūnas negauna visų maistinių medžiagų, tai gali sukelti negalią. Tokios dietos trūkumas yra didelė kaina, atsižvelgiant į tai, kad visi produktai turi būti švieži ir kokybiški.
Prieš pirkdami šešką, turėtumėte apskaičiuoti, kiek kainuos maitinimas ir priežiūra. Gyvūnų negalima maitinti sojos ar pasenusiu maistu: šeškai akimirksniu pradeda sirgti, blogėja jų plaukai, atsiranda apatija, dėl to gyvūnas miršta.
Teigiami turinio aspektai
Maži plėšrūnai savo šeimininkus gali pradžiuginti daugybe savybių. Gyvulių augintojai pabrėžia šiuos įmonės šeškų namuose pranašumus:
- Veikla ir žaidimas. Šeškai labai juda ir mėgsta dėmesį, todėl jiems patinka žaisti su savininkais.
- Šeškai nereikalauja dažnų pasivaikščiojimų, tačiau su jais galite vaikščioti gatve. Norėdami tai padaryti, turite įsigyti tinkamus diržus ir atlikti privalomą vakcinaciją.
- Gyvūnas pasižymi aukštu intelekto lygiu, todėl jį galima išmokyti vaikščioti į šiukšlių dėžę kaip kates.
- Naminiai šeškai sugeba prisitaikyti prie žmogaus dienos tvarkaraščio. Gamtoje šie plėšrūnai yra naktiniai gyvūnai.
- Jei gyvūnai mėgsta jų narvą, tai po savaitės jie nebepastebės erdvės apribojimų.
- Šeško kailis yra mažiau alergiškas nei šunų ar kačių kailis.
- Sterilizuojant gyvūnus, padidėja jų aktyvumas, taip pat pagerėja išorinė kailio kokybė.

Teigiamos pusės
Šeškai greitai prisiriša prie savininkų ir vertina meilumą. Šie gyvūnai išsiskiria savo aktyvumu, kurį kompensuoja ilgas miegas. Tokie augintiniai puikiai tinka draugo vaidmeniui vidutinio amžiaus vaikams.
Neigiami turinio aspektai
Neapmokytas savininkas gali susidurti su daugybe rimtų sunkumų. Šeškų minusai gali būti šie:
- Nesterilizuoti patinai pažymi teritoriją, o tai gali sugadinti daiktus ir batus.
- Žmogus yra alergiškas gyvūnų vilnai, tai ypač pavojinga vaikams.
- Kai šeškas kažko bijo, jis skleidžia nemalonų kvapą. Už tai atsakingos perinatalinės liaukos, esančios po gyvūno uodega.
- Nevaisingi patinai ir moterys turi būti kastruoti 6 mėnesių amžiaus. Šių gyvūnų organizmas suprojektuotas taip, kad užsitęsęs rujos ar rujos grobuoniui gali baigtis mirtinai.
- Vaikščiodami po kambarį, šeškai ropojasi po kojomis ir reikalauja dėmesio, todėl namuose gyvūnui turi būti narvas, kuriame gyvūną būtų galima trumpam užrakinti.
- Nesubalansuota mityba lemia gyvūno mirtį, todėl turėtų būti naudojami tik aukštos kokybės produktai.
- Gyvūnai turi įprotį graužti ar slėpti jiems patinkančius daiktus.
- Namuose neturėtų būti per siaurų praėjimų, kitaip šeškas gali juose įstrigti ir uždusti.
- Jei bute gyvena triušis ar papūga, tuomet turėtumėte kruopščiai leisti šešką pasivaikščioti: plėšrūnas gali pasiduoti natūraliems instinktams ir medžioti kitus gyvūnus.